BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Birželis 2018 archyvas

Šiltomis basomis pėdomis per šaltas kambario grindis… Sėlinu per kambarį tavęs link tyliai lyg katė. Sienomis paskui slenka mano silueto šešėlis. Kol pakėlęs galvą žiūri į mane, sėdėdamas ant lovos kambario kampe. Seki kiekvieną mano žingsnį. Nenuleidi akių nei sekundei. Kad nė vienos jų neprarastum.
Mano nuogos kojos, juodi apatiniai ir tavo baltas megztinis, kurio rankoves besmunkančias traukiu rankomis aukštyn. Mano nelygi oda ir strijomis nusėtos šlaunys… Tai tau nė motais. O aš ir su rūbu jaučiuosi visą laiką prieš tave nuoga.
Tu nematai netobulumų manyje. Aš tau šedevras. Varau tave iš proto. Nežinai ką daryti su manimi. Kai viena ranka brauki man per kaklą lyg ketintum pasmaugti.
Vidurnakčio prietemoj sėdim priešais ir žiūrim vienas į kitą. Tiriam. Lyg bepročiai. Žiūriu rudom akim, dideliais juodais vyzdžiais, po akimis pribirę juodo tušo, o tamsūs rudi mano plaukai styro į šonus tavo rankų sutaršyti. Atrodau lyg pamišėlė. Turbūt ir kraustausi iš proto negalėdama suvokti už ką esu tau tokia brangi ir ką tokio manyje matai. Nejau esu tau nepakeičiama? Tu net nelieti manęs, tik neatsitraukdamas žiūri. Valgai akimis. Maitiniesi manimi.
Ir man daugiau nereikia nieko. Nes visa kita neegzistuoja arba netikra. Ir net naktis ne ta pati. Mes esame kažkur paraleliai. Tau manęs, o man tavo atsidavimo. Be žodžių, be prisilietimų. Galime sėdėti iki ankstyvo ryto.
Kol prietemoj ims aušti naujas balandžio rytas.

Daugiau: https://www.facebook.com/kasdienybeskontrastai/?ref=bookmarks

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »