BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Faktas lieka faktu - geriausi kūriniai atsiranda tikrai ne iš džiaugsmo. O aš prieš ką nors darydama paklausiu savęs: ar tai padarys mane laiminga? Galbūt mūsų problema yra ta, kad mes ieškome tų „vienintelių”, o glaudžiamės prie atsitiktinių.

* * *

Muzika nutyla, vakarėliai baigiasi, visi išsiskirsto… Iki kito vakaro. Net jei jis bus ir po dviejų metų… Lieki viena su ta pačia muzika, tik ji neskamba taip pat… Buvai su vienais, buvai su kitais, bet štai supranti, kad nėra žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėt, nėra draugo. Galiausiai nėra žmogaus, kuriuo galėtum pasitikėt.

* * *

Neseniai girdėjau kažką sakant, kad kai sakai „aš tave myliu”, reikia žiūrėti į akis. O aš nežiūrėjau… Nes bijojau, kad tas žmogus gali suprast, kad aš juo netikiu. Nes aš nepatikėjau. Dėl to sau leidžiu taip elgtis su žmonėmis - jais manipuliuoti. Nes netikiu jais, nepasitikiu. Jie būna vienam vakarui. Po to, kada nors vėliau, galbūt dar vienam… Jie gyvenime būna dalimis. O norisi žmonių, kurie liktų. Nes mes nebūsim amžinai jauni ar amžinai toj pačioj vietoj. Naivu būtų tikėt tokiais žodžiais kaip: „forever young” ar „together forever”. Ir kuo anksčiau tai supranti, tuo geriau.

2013 m.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Vienas komentaras įrašui “Ieškome vienintelių, o glaudžiamės prie atsitiktinių…”
  1. Miela AušraPaulina, atverkite širdį, įsileiskite meilę, tausokite ją, gerbkite, rūpinkitės…
    Patikėkite, problema ne didesnė nei Jūs ją jaučiate.
    Jūs ne viena, Jūs vienintelė.

Komentuokite