BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš parašysiu apie tave romaną.

Kuriame liksiu su tavimi.

Ir niekam tavęs neatiduosiu.

Tu mano, tik mano.

O kol kas nesvarbu kas bus vėliau.

Nesvarbu kas buvo prieš mus.

Nereikia mums galvoti apie nieką.

Visas pasaulis dabar mums.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Užuodžiu jo kvapą. Girdžiu jo muziką. Užsižiūriu į kitus, tokius velniškai panašius į jį. Atrodo, kad kraustausi iš proto. Pati save darau beprote. Praeitis, dabartis ir ateitis. Viskas taip susimaišę, kad sunku suprasti kas yra kas. Kas yra tiesa, o ką aš išsigalvoju. Gal tas ilgesys senų seniausiai išgalvotas pačios? Nesvarbu.

* * *

Viskas, kas nutinka naktį nėra realu. Pati naktis nėra reali. Lyg naktį būtum nesvarumo būsenoj, o dieną nusileistum ant žemės. Dieną reikia gyventi. O naktį daryk ką nori. Gali ir ilgėtis. Be priežasčių.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Faktas lieka faktu - geriausi kūriniai atsiranda tikrai ne iš džiaugsmo. O aš prieš ką nors darydama paklausiu savęs: ar tai padarys mane laiminga? Galbūt mūsų problema yra ta, kad mes ieškome tų „vienintelių”, o glaudžiamės prie atsitiktinių.

* * *

Muzika nutyla, vakarėliai baigiasi, visi išsiskirsto… Iki kito vakaro. Net jei jis bus ir po dviejų metų… Lieki viena su ta pačia muzika, tik ji neskamba taip pat… Buvai su vienais, buvai su kitais, bet štai supranti, kad nėra žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėt, nėra draugo. Galiausiai nėra žmogaus, kuriuo galėtum pasitikėt.

* * *

Neseniai girdėjau kažką sakant, kad kai sakai „aš tave myliu”, reikia žiūrėti į akis. O aš nežiūrėjau… Nes bijojau, kad tas žmogus gali suprast, kad aš juo netikiu. Nes aš nepatikėjau. Dėl to sau leidžiu taip elgtis su žmonėmis - jais manipuliuoti. Nes netikiu jais, nepasitikiu. Jie būna vienam vakarui. Po to, kada nors vėliau, galbūt dar vienam… Jie gyvenime būna dalimis. O norisi žmonių, kurie liktų. Nes mes nebūsim amžinai jauni ar amžinai toj pačioj vietoj. Naivu būtų tikėt tokiais žodžiais kaip: „forever young” ar „together forever”. Ir kuo anksčiau tai supranti, tuo geriau.

2013 m.

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Pirma valanda po vidurnakčio. Šiuo metu turėčiau miegoti. Dar daug ką turėčiau, bet… Nėra jokios svarios priežasties, dėl kurios nueinu miegoti paryčiais. Nėra. Yra tik daugybė minčių, nekonkrečių, kurių nesugebu prisiminti. Daug žodžių, kurių neužrašau. Ir dar jausmai, kurių negaliu suprasti.

* * *

Nesibaigiantis galvojimas kiaurą parą. Net kai miegu. Sapnuoju savo mintis. Sapnuose galvoju. O jaučiu tik viena, kad labai pasiilgau. Kažko, ko, žinau, kad negaliu turėti.

* * *

Every night same story. Tik tak tik tak tik tak… Girdžiu kaip virš mano galvos tiksi laikrodis. Niekada nemėgau šio garso. Jis blaškantis. Laikrodis virš manęs lydosi ir teka siena žemyn. Kaip Dali paveiksluose. „Laisvi metai” eina į pabaigą.  O aš dieną naktį, kiekvieną minutę, nesvarbu kur būčiau ar ką veikčiau, nesustodama mąstau ką toliau daryti su savo gyvenimu. Kaip įgyvendint svajonę - įstot studijuot?

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Vidurnaktis. Aš, pagalvė, antklodė ir telefonas rankoje. Kažkur giliai galvoje skamba daina apie tai kaip aš mylėjau. Myliu… Ir, neduoktudieve, mylėsiu amžinai… Mano daina. Tik mano vienos.

* * *

Jausmai ima viršų. Teigiami ar neigiami, jie visada užklumpa, kai tikiesi mažiausiai. O aš tampu lyg išprotėjus. Nesaugi. Beprotiška. Protas tarsi išjungtas - neegzistuoja…

Žadintuvas skambės po penkių valandų. Mhm… Matau. Niekas nerūpi. Dabar.

It‘s 4 am. You‘re sleeping. I‘m crying.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kažkada seniai ruduo buvo nostalgiškas…

Kažkada buvo kaltas…

Vėliau - liūdnas,

Po to - vienišas.

Bet jis niekada nebuvo toks tuščias…

Stoviu prie užtvankos ir praleidinėju, vieną po kitos, nuo kalno riedančias mašinas. Vėjas velia man plaukus, darosi šalta, o aš laukiu. Pasižiūriu į toli, kur turėtų būti upė, dabar ten - tuščia. Atsisukus pamatau Jį, einanti iš paupio, manęs link. Sustingstu. Negaliu patikėti, kad ten gali būti Jis. Pasižiūriu dar pora kartų. Jis vis artėja. Nuleidžiu akis ir pagalvoju koks sutapimas, atrodo, kad čia laukiu būtent Jo. Nusišypsau. Net nespėju sugalvoti ką Jam pasakysiu. Pažiūriu šalin, o Jis priartėja. Aš pakeliu akis. Nepažįstamasis pasižiūri į mane ir nueina savo keliu… Pajuntu kaip sudūžta mano slapta paskutinė viltis. Aš noriu rėkti virš dykynės, kurios vietoj neseniai buvo upė. Ir aš rėkiu - viduje, ten, kur niekas negirdi. Atrodo, kad ką tik buvo sustojęs laikas…

Nejaugi mes daugiau nesusitiksim?

2014 m.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Rankose, apglėbus, laikau puodelį karštos kavos. Degina. Tokia stipri ir karšta, atrodo, nudegins mintis, ne vien delnus. Kažkelintas puodelis šiandien. Neskaičiavau. Dirbu ilgiau negu miegu. Galvoju daugiau, nei sapnuoju. Todėl, nesvarbu kiek. Užtat sušildo ir savotiškai svaigina. Veikia - kaip cigaretė. Nuramina. Sukelia priklausomybę. Padeda užmiršti.

* * *

Old friend… Married now…

Žiedo ant jos piršto vaizdas lyg sustingęs stovi man prieš akis.

Ilgiau, nei turėtų.

Nedingo, net išsiblaivius.

Lyg ir nerūpėjo…

Bet aš prastai slepiu emocijas.

Jos išlenda tada, kai mažiausiai tikiuosi.

Su trenksmu.

Say you‘ll remember me.

Dar vieną rudenį iš eilės klausysiu Adelės.

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Nulipus pora mažų laiptelių, patenku į didelę aikštę, juosiamą suoliukų ir žibintų. Norėčiau prisėst ir pagalvot. Minutei. Sustoju. Bet pasuku namo. Jau vėlu. Rankoje nešuosi telefoną. Ekrane šviečia pusiau atsakyta žinutė. Nežinau ką rašyt. Nežinau ar noriu atrašyt…

* * *

Tikriausiai paskutinis vakaras, kai leidžiu sau eiti vien su megztiniu.

Vakarai vėsta.

Namų link pasuku už daugiaaukščių, atokiau nuo gatvės.

Einu tiesiai.

Tamsiuoju taku.

Nejaučiu nei šalčio, nei baimės.

Emocijos tvyro ore.

Atrodo, tuoj sprogs.

Mano viduje.

O aplink taip ramu.

Oras čia kvepia vasaros vakarais.

Vasaros, kurios neturėjau.

Vasaros, kurios tiesiog nebuvo…

Rudeni, duok man laimės.

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Susirašinėjimai iki antros valandos nakties… Tu švaistai savo brangų miego laiką, brangioji. Tu verta kažko, kam nebūtum antraeile, antru pasirinkimu, kai pirma vieta jau užimta. Ššš. Tyliai. Niekam nesakyk. Slaptai. Iššūkis man. Sutinku, tai jaudina… bet kartu kelia šleikštulį, grąžina į praeitį, primena tai, ką jau patyriau ir ko pažadėjau sau daugiau niekada nekartoti. Nesvarbu ar tą žaidimą žaidi su suaugusiaisiais, ar su vaikais, jis nešvarus. Rinktis tau.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Naktį mes nueinam miegoti gerokai po pirmos valandos, jausdami kaltę dėl prašvaistytų miego valandų… Ir taip kiekvieną naktį. Seksas - tema, kuri sukelia juoką pora naktų iš eilės, kol pasidaro nebejuokinga ir ima pykinti. Čia vėl ne tas žmogus… Ne tas, kurio man reikia (jei išvis kada reikėjo). Lyg kartočiau senas klaidas ir velčiausi ten, kur man visai nereikia. Atrodau pasikeitus kitiems, bet ne sau.

* * *

Bandyti žaisti sekso žaidimus su vaikais, kurie žaisti mėgsta, bet nemoka. O gal pasilikti savo ego, kojines virš kelių ir ryškius lūpų dažus kol kas sau, taupant tiems, kurie žaidžia taip pat išrankiai?

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »