BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Temos “Tada” archyvas


Pabundu. Veidas prilipęs prie pagalvės, o ji išterliota nubyrėjusiu blakstienų tušu.

Pabundu. Kiek per anksti ir jaučiuosi neišsimiegojus.

Pabundu. Bloga. O vakarykščio vakaro lyg nebuvę…

Ir nejaučiu nieko.

* * *

Visada nekenčiu sekančios dienos po vakarėlio - bloga fiziškai ir dvasiškai. O išaušęs rytas paslepia viską, kas įvyko naktį. Ir taip dingsta visos detalės, emocijos.

Tyla. Tada tuštuma. Nemaniau, kad gali būti taip tuščia. Ir lieki viena… Vėl pasijunti gyvenanti savo gyvenimą. Galbūt ir vieniša, bet sakiau jei jau būti vienišai tai iki galo. Nes būna „sekso” draugai, „vakarėlių” draugai ir tokie „pusiau” draugai. O aš ir būdama nuoširdi lieku viena. Tuomet kodėl negaliu jais manipuliuot ir apsimetinėt? Juk galiausiai vis tiek lieku su savimi.

* * *

Kai būnu viena su savo „kompanija”, lieka ledai, šokoladas ir viskas, kas įeina į žodį „media”.

Šokoladas yra laimė.

Ledai sukelia džiaugsmą.

O romantiniai filmai - vienišoms arba sudaužytoms širdims.

* * *

Meilė - pakvaišus ir išprotėjus…

Bet ji ne mano. Bent jau kol kas.

Ir aš sakau, kad man tas pats.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Mano galva sprogsta nuo minčių.

Baigiu išgulėt pagalvėj duobę.

Nuo minčių ar nuo sapnų?

Ar dėl to, kad naktimis mano sapnuose tai, kas dieną mintyse?

Beveik tris metus užmigti ir keltis su tuo pačiu žmogumi mintyse.

Tik mintyse.

Ar gali visa tai dingti lyg nieko nebūtų buvę?

* * *

Kiekvieną naktį svajoju apie tą patį. Prisimindama ką reiškia padėti savo sunkią, minčių pilną galvą ant tavo peties. Laukti dieną, savaitę, mėnesį ir pagaliau turėti tave. Tai - neįkainojama.

* * *

Ateik arbatos.

Manęs.

Kartu pažiūrėt į kompiuterio ekraną ar į baltas sienas.

Nesvarbu ko.

Bet ateik.

Mano akyse potvyniai.

Kieno mintis aš sapnuoju tavo ar savo?

* * *

Aš labai pasiilgau. Žmogaus iš praeities, su kuriuo galėdavau būti savimi.

Aš pasiilgau savo draugo…

Tik pagalvėms težinot, kiek naktimis sveria mūsų galvos. - M. Leknickas

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Penktadienio vakaras.

Tamsoje paskendęs kambarys.

Vėlu.

Televizorius rodantis be garso.

Tyla.

Nuo ekrano sklindanti šviesa apšviečia sienas.

Keičiasi spalvos.

Ar kažkas pasikeitė?

Kambaryje sėdžiu viena. Metus miegu viena. Kasdien bendrauju su daugybe svetimų žmonių, bet vis dar nemoku bendraut su savais.

Nemoku priversti pasilikti.

* * *

Butelis šampano. Krūva saldainių popierėlių ant stalo. Daugybė kalorijų. Graži išvaizda nėra svarbiausia. Tai jau žinau. Žinau, ką reiškia tapti tobula. Tokia, kuria visi žavisi. Bet nepasilieka.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Aš parašysiu apie tave romaną.

Kuriame liksiu su tavimi.

Ir niekam tavęs neatiduosiu.

Tu mano, tik mano.

O kol kas nesvarbu kas bus vėliau.

Nesvarbu kas buvo prieš mus.

Nereikia mums galvoti apie nieką.

Visas pasaulis dabar mums.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Užuodžiu jo kvapą. Girdžiu jo muziką. Užsižiūriu į kitus, tokius velniškai panašius į jį. Atrodo, kad kraustausi iš proto. Pati save darau beprote. Praeitis, dabartis ir ateitis. Viskas taip susimaišę, kad sunku suprasti kas yra kas. Kas yra tiesa, o ką aš išsigalvoju. Gal tas ilgesys senų seniausiai išgalvotas pačios? Nesvarbu.

* * *

Viskas, kas nutinka naktį nėra realu. Pati naktis nėra reali. Lyg naktį būtum nesvarumo būsenoj, o dieną nusileistum ant žemės. Dieną reikia gyventi. O naktį daryk ką nori. Gali ir ilgėtis. Be priežasčių.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Faktas lieka faktu - geriausi kūriniai atsiranda tikrai ne iš džiaugsmo. O aš prieš ką nors darydama paklausiu savęs: ar tai padarys mane laiminga? Galbūt mūsų problema yra ta, kad mes ieškome tų „vienintelių”, o glaudžiamės prie atsitiktinių.

* * *

Muzika nutyla, vakarėliai baigiasi, visi išsiskirsto… Iki kito vakaro. Net jei jis bus ir po dviejų metų… Lieki viena su ta pačia muzika, tik ji neskamba taip pat… Buvai su vienais, buvai su kitais, bet štai supranti, kad nėra žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėt, nėra draugo. Galiausiai nėra žmogaus, kuriuo galėtum pasitikėt.

* * *

Neseniai girdėjau kažką sakant, kad kai sakai „aš tave myliu”, reikia žiūrėti į akis. O aš nežiūrėjau… Nes bijojau, kad tas žmogus gali suprast, kad aš juo netikiu. Nes aš nepatikėjau. Dėl to sau leidžiu taip elgtis su žmonėmis - jais manipuliuoti. Nes netikiu jais, nepasitikiu. Jie būna vienam vakarui. Po to, kada nors vėliau, galbūt dar vienam… Jie gyvenime būna dalimis. O norisi žmonių, kurie liktų. Nes mes nebūsim amžinai jauni ar amžinai toj pačioj vietoj. Naivu būtų tikėt tokiais žodžiais kaip: „forever young” ar „together forever”. Ir kuo anksčiau tai supranti, tuo geriau.

2013 m.

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Pirma valanda po vidurnakčio. Šiuo metu turėčiau miegoti. Dar daug ką turėčiau, bet… Nėra jokios svarios priežasties, dėl kurios nueinu miegoti paryčiais. Nėra. Yra tik daugybė minčių, nekonkrečių, kurių nesugebu prisiminti. Daug žodžių, kurių neužrašau. Ir dar jausmai, kurių negaliu suprasti.

* * *

Nesibaigiantis galvojimas kiaurą parą. Net kai miegu. Sapnuoju savo mintis. Sapnuose galvoju. O jaučiu tik viena, kad labai pasiilgau. Kažko, ko, žinau, kad negaliu turėti.

* * *

Every night same story. Tik tak tik tak tik tak… Girdžiu kaip virš mano galvos tiksi laikrodis. Niekada nemėgau šio garso. Jis blaškantis. Laikrodis virš manęs lydosi ir teka siena žemyn. Kaip Dali paveiksluose. „Laisvi metai” eina į pabaigą.  O aš dieną naktį, kiekvieną minutę, nesvarbu kur būčiau ar ką veikčiau, nesustodama mąstau ką toliau daryti su savo gyvenimu. Kaip įgyvendint svajonę - įstot studijuot?

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Vidurnaktis. Aš, pagalvė, antklodė ir telefonas rankoje. Kažkur giliai galvoje skamba daina apie tai kaip aš mylėjau. Myliu… Ir, neduoktudieve, mylėsiu amžinai… Mano daina. Tik mano vienos.

* * *

Jausmai ima viršų. Teigiami ar neigiami, jie visada užklumpa, kai tikiesi mažiausiai. O aš tampu lyg išprotėjus. Nesaugi. Beprotiška. Protas tarsi išjungtas - neegzistuoja…

Žadintuvas skambės po penkių valandų. Mhm… Matau. Niekas nerūpi. Dabar.

It‘s 4 am. You‘re sleeping. I‘m crying.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kažkada seniai ruduo buvo nostalgiškas…

Kažkada buvo kaltas…

Vėliau - liūdnas,

Po to - vienišas.

Bet jis niekada nebuvo toks tuščias…

Stoviu prie užtvankos ir praleidinėju, vieną po kitos, nuo kalno riedančias mašinas. Vėjas velia man plaukus, darosi šalta, o aš laukiu. Pasižiūriu į toli, kur turėtų būti upė, dabar ten - tuščia. Atsisukus pamatau Jį, einanti iš paupio, manęs link. Sustingstu. Negaliu patikėti, kad ten gali būti Jis. Pasižiūriu dar pora kartų. Jis vis artėja. Nuleidžiu akis ir pagalvoju koks sutapimas, atrodo, kad čia laukiu būtent Jo. Nusišypsau. Net nespėju sugalvoti ką Jam pasakysiu. Pažiūriu šalin, o Jis priartėja. Aš pakeliu akis. Nepažįstamasis pasižiūri į mane ir nueina savo keliu… Pajuntu kaip sudūžta mano slapta paskutinė viltis. Aš noriu rėkti virš dykynės, kurios vietoj neseniai buvo upė. Ir aš rėkiu - viduje, ten, kur niekas negirdi. Atrodo, kad ką tik buvo sustojęs laikas…

Nejaugi mes daugiau nesusitiksim?

2014 m.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Susirašinėjimai iki antros valandos nakties… Tu švaistai savo brangų miego laiką, brangioji. Tu verta kažko, kam nebūtum antraeile, antru pasirinkimu, kai pirma vieta jau užimta. Ššš. Tyliai. Niekam nesakyk. Slaptai. Iššūkis man. Sutinku, tai jaudina… bet kartu kelia šleikštulį, grąžina į praeitį, primena tai, ką jau patyriau ir ko pažadėjau sau daugiau niekada nekartoti. Nesvarbu ar tą žaidimą žaidi su suaugusiaisiais, ar su vaikais, jis nešvarus. Rinktis tau.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »