BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano galva sprogsta nuo minčių.

Baigiu išgulėt pagalvėj duobę.

Nuo minčių ar nuo sapnų?

Ar dėl to, kad naktimis mano sapnuose tai, kas dieną mintyse?

Beveik tris metus užmigti ir keltis su tuo pačiu žmogumi mintyse.

Tik mintyse.

Ar gali visa tai dingti lyg nieko nebūtų buvę?

* * *

Kiekvieną naktį svajoju apie tą patį. Prisimindama ką reiškia padėti savo sunkią, minčių pilną galvą ant tavo peties. Laukti dieną, savaitę, mėnesį ir pagaliau turėti tave. Tai - neįkainojama.

* * *

Ateik arbatos.

Manęs.

Kartu pažiūrėt į kompiuterio ekraną ar į baltas sienas.

Nesvarbu ko.

Bet ateik.

Mano akyse potvyniai.

Kieno mintis aš sapnuoju tavo ar savo?

* * *

Aš labai pasiilgau. Žmogaus iš praeities, su kuriuo galėdavau būti savimi.

Aš pasiilgau savo draugo…

Tik pagalvėms težinot, kiek naktimis sveria mūsų galvos. - M. Leknickas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Tik pagalvėms težinot, kiek naktimis sveria mūsų galvos”
  1. ilgesingai pažįstamas jausmas, kai kyla daugybė klausimų, į kuriuos atsakymus rasti negaliu…

  2. nes tas žmogus, kuris išeina, palieka tave su daugybe klausimų. kol supranti, kad kažin ar ir būdamas čia, jis tau į juos atsakytų.

  3. oho, perskaičiau ir iškart skambtelėjo galvoje, kad jau tikrai OHO. o apie jausmą, kurį, perskaičiusi (kiek artimą, patirtą) pajutau net nebekalbėsiu…

  4. manoVardasAfganistanas, labai tau ačiū! Taip gera išgirsti tokią nuomonę. tas jausmas pažįstamas ir man… kai perskaitau įrašą (ne savo) ir iš ispūdžio, net nežinau ką pakomentuot. kai greičiau išjauti, nei perskaitai.

Komentuokite